- ižena
- ìžena sf. ppr. pl. (1), iženà (3b) J, NdŽ 1. Š, BŽ617, Tv, Varn daržovių, vaisių ar ko kito išaižos, lupenos; žievė; lukštas; tuščios ankštys: Išvirk žirnių su ankštim, paskui išrinksi iženas Skr. Kaip čia išėdėt tas pupas, kad ìženas (pupų odeles) palikot? KlvrŽ. Žirnius visus suėdę, man vienas ìženas palikę KlvrŽ. Taip medį skuto, kad net iženos lakstė Dr. Mūsų grūdus pelės suėdė, vienos ìženos beliko Kl. 2. I žvynas; kiautas: Ešerio iženas labai sunku nugrandyti Btg. ^ Suėdei vėžį, suėsk ir ìženą Vvr. 3. šukė: Supykęs tėvas kaip sviedė uzboną, taip ir sukūlė – į smulkias ìženas subyrėjo Vkš. Prisiskleidė [puodo] iženų pilna troba, kad pavirtau [jį nešdama] Šts. 4. šnek. kailis; užpakalis: Aš anam išpampinau gerai iženą Klp. Šneideris šmaukšt su lazda per iženą TDrVII177. 5. rš zool. straigė: Obelinė ižena, arba kniauklė (vynuoginė straigė, Helix pomatia) rš. Jis sugaišta (pagenda) kaip ižena BBPs58,8.
Dictionary of the Lithuanian Language.